Prekybos centrų gudrybės

Daugelis žmonių net nesusimąsto, kodėl prekybos centre perka daug daugiau nei buvo suplanavę. Ir retas, kuris pagalvotų, jog statant prekybos centrą buvo apgalvotas net ir grindų plytelių dydis. Prekybos salės apšvietimas, kaip ir daugelis kitų svarbių dalykų, taip pat nebuvo padarytas be ilgametę patirtį turinčių eksperktų.

Plytelės, jei į jas atkreiptumėte dėmesį, pardavimo salėje tikrai mažos. Taip yra todėl, kad važiuodamas pirkėjas su vežimeliu labai neskubėtų. Vežimėlio ratų stugsenimas tampa labai tankus ir pirkėjui ima atrodyti, jog važiuoja per greitai. Taip sulėtinęs judėjimo greitį jis praleidžia žymiai daugiau laiko prekybos centre. Daugiau laiko – vadinasi daugiau pirkinių. Ir tai yra tik vienas iš daugelio būdų priversti pirkėją nupirkti daugiau.

Veikiausiai nepastebėjote, kad įparstai apsipirkinėjant Jums tenka apeiti didžiają dalį parduotuvės. Vėl gi neįprastas reiškinys, jog kasdieniniai būtiniausi produktai (kiaušiniai, mėsa, duona, pieno produktai) nesimaišo jums tik įėjus į parduotuvę. Jie yra geriausiu atveju už kosmetikos, žaislų, buitinės technikos, knygų ir t.t. Prekybos centrams labai svarbu, kad visos jų parduodamos prekės būtų perkamos. Dar vienas svarbus dalykas, kuris Jus pasitinka tik įėjus į parduotuvę, tai viliojančios prekės (impulsyviai perkamos, naujovės, iš anksto neskelbti ypatingi pasiūlymai).

Ar žinojote, jog patys karščiausi pardavimo taškai, kuriuose parduodama daugiau prekių nei bet kurioje kitoje parduotuvės vietoje, yra lentynos prie kasų. Ten parduodama iki 3 kartų daugiau tų pačių prekių. Pastebėsite, jog net penktą valandą po pietų, kai žmonių yra ypač daug, eilės nebūna ilgesnės 3 metrai už kasų. Taip pat ir ryte, kai žmonių nėra, jos nėra trumpesnės. Viskas paskaičiuota, todėl gera prekybos centro vedėja veikiančių kasų kiekį taip sureguliuoja, kad žmogus prie kasos praleistų tiek laiko, kiek reikia didžiausiam impulsyvių pirkimų kiekiui.

Visos šios gudrybės padeda daugiau parduoti ir geriau gyventi prekybos centrams. Tačiau negalima teigti, jog vartotojui tai kenkia, juk jis, nors ir suplanavęs pirkti mažiau, nusipirkdamas papildomų prekių gali turėti naudos. Situacija: atvažiuoja žmogus nusipirkti dešrelių, alaus, duonos, ryžių, šašlykų ir jau eina prie kasos, o ten mini šaldytuvas su šalta arbata. Akis bado. Tuomet seka pora impulsyvių pirkinių ir pirkėjas jau juda link sodybos, kai netikėtai troškulys primena apie save. Nauda vartototojui.